Lapkričio 22 d.

Berlyno pamokos lietuvių startuoliams

2019-05-28 14:45 Dalintis:

Berlynas ir Londonas nuolat konkuravo dėl Europos startuolių vienaragių sostinės titulo, o šiuo metu vykstantis Brexit situaciją dar labiau paaštrina. Tuo įsitikinęs Daniel Jach, startuolių entuziastas ir Berlyno startuolių ekosistemos dalyvis, pristatysiantis, ko galima pasimokyti iš perspektyviausių Berlyno verslų birželio 12-14 d. Vilniuje vyksiančioje inovacijų konferencijoje „Baltic Dynamics 2019: Building Unicorn-Friendly Communities“. Skaičiuojama, kad Vokietijos sostinėje kas dvidešimt minučių įsteigiama įmonė, ir visos jos siekia prilygti vietą po saule iškovojusiems „Zalando“, „N26“ ar „HelloFresh“ startuoliams. Kodėl tai nėra tuščios viltys ir kas turi daugiausia potencialo – interviu su D. Jach.

Šiandien Berlynas laikomas vienu iš startuolių centrų pasaulyje. Kuo išsiskiria šio miesto startuolių kultūra?

Visų pirma, Berlynas garsėja savo vadinamuoju įgyvendinimo –  get it done  –  mentalitetu, be to, daugelis vadovaujasi ir „daug dirbi  –  daug žaidi“ požiūriu. Berlyne įsikūrę antrepreneriai yra itin atsidavę verslui, kaip ir čia gyvenantys talentai iš viso pasaulio. Vokietijos pilietybė ar elitinio universiteto diplomas nebėra būtina sėkmės sąlyga. Hierarchinė struktūra, ypač pradiniame įmonės kūrimosi etape, yra gana plokščia, o tai reiškia, kad darbštūs darbuotojai visada turi galimybę įsitvirtinti aukštesnėse  pozicijose.

Šiandien darosi vis sunkiau atskirti asmeninį ir profesinį gyvenimą. Startuolių komandų nariai gana greitai susidraugauja, palaiko žmogiškus ryšius, todėl darbuotojai dažnai jaučiasi kaip šeima. Užvėrus biuro duris išgerti alaus ar apsilankyti vakarėlyje nėra neįprastas reiškinys, veikiau atvirkščiai  –  Berlynui būdinga darbo kultūros dalis. Vadovas jus visiškai supras ir pateisins, jei kitą dieną atvyksite į darbą vėliau juk kas gali atsispirti naktiniam Berlyno gyvenimui? Žinoma, tokia laisvė ateina kartu su savidisciplina ir stipriu atsakomybės jausmu. 

Berlynas nėra tipiškas Vokietijos miestas  tai kosmopolitiška įvairių kultūrų, tautybių ir tapatybių samplaika. Esate minėjęs, kad bendruomeniškumas yra svarbi šio miesto sėkmės sąlyga. Kaip Berlynui pavyksta puoselėti bendradarbiavimo kultūrą?

Tikra tiesa. Kaip žinome, Berlynas  nereprezentuoja klasikinės Vokietijos. Jis labiau primena gyvybingą tarptautinę įvairių grupių ir kultūrinių sluoksnių santalką. Nors ir kiti Vokietijos miestai turi savo specifiką (pavyzdžiui, Štutgartas ir Miunchenas yra automobilių pramonės miestai, Hamburgas garsėjaspaudos, medijų industrijomis; jame stiprus draudimo sektorius, o Frankfurte finansų), Berlynas apjungia visus sektorius. Bendruomeniškų santykių  puoselėjimas yra svarbus veiksnys, palaikantis Berlyno startuolių ekosistemą gyvą.

Augantys vienaragiai startuoliai renkasi šį miestą ne be priežasties. Tiek politinės, tiek ekonominės sąlygos puoselėja ir stiprina bendruomenę miestas priima ir remia naujas idėjas. Didelis verslo inkubatorių, akceleravimo programų ir bendro darbo erdvių pasirinkimas kalba patys už save Berlyne įsikuriantiems verslininkams suteikiama išvystyta renginių ir darbo vietos infrastruktūra, kur jie gali susitikti ir keistis idėjomis. Be to, čia gausu verslumo konferencijų ir kitų renginių, skirtų dalintis verslo patirtimi bei plėsti profesinį kontaktų tinklą.

Ko iš  Berlyno startuolių ekosistemos gali pasimokyti visos Baltijos jūros regiono šalys?

Kalbant apie skaitmeninę infrastruktūrą ir naujoves, manau, kad Baltijos šalys yra vienas pažangiausių regionų Europoje. Pavyzdžiui, Lietuva turi sparčiausią interneto ryšį visame žemyne ir net Berlynas negali su ja konkuruoti. Estija siūlo el. pilietybę užsieniečiams, norintiems užsiimti verslu. Štai kodėl tikiu, kad abi pusės gali ir turėtų mokytis vieni iš kitų. Pati Berlyno istorija įrodo, kad galima išvystyti kokybišką ir funkcionuojančią startuolių ekosistemą nuo nulio tiesiogine to žodžio prasme. Po Berlyno sienos griuvimo gimė visa nauja sritis startuolių ekosistema kuri pamažu, žingsnis po žingsnio, virto reiškiniu, apie kurį kalbame.

Vienas bendresnių dalykų, kurį galėtų pritaikyti kiti miestai, norintys tapti pirmaujančiais startuolių traukos centrais, yra atviras ir tolerantiškas požiūris į pasaulį. Be to, anglų kalba turėtų būti vyraujantis bendravimo įrankis pritraukiant talentus ir užsitikrinant prieigą prie globalios tinklaveikos. Svarbu nepamiršti, kad, siekiant sėkmės, dažnai reikia palikti savo asmeninę, politinę ar ekonominę komforto zoną ir pakeisti mąstymo perspektyvą. Sparčiai augant skaitmeniniam pasauliui, startuolių ekosistemos turi išdrįsti rizikuoti, bendradarbiauti tarpdisciplininiu ir tarptautiniu  mastu bei nuolat keistis tam, kad gyvuotu ilguoju laikotarpiu.

Startuoliai vienaragiai vis dar  tebėra veikiau išimtys ir gana reti atvejai. Kaip komandoms neperdegti  ir nenužudyti būsimų vienaragių?

Daugelis svajoja įkurti startuolį vienaragį, tačiau tik labai maža dalis paverčia tai realybe. Šiuo atveju nėra stebuklingo ir greito recepto, kuris tą įgyvendinimo procesą palengvintų. Tiesą sakant, nemanau, kad kiekvienas turėtų kurti startuolius apskritai, ši tema darosi pernelyg išpūsta. Daug žmonių šoka į tokios svajonės traukinį, tačiau retas kuris pasiekia paskutinę stotelę.

Ką galiu rekomenduoti remdamasis savo patirtimi, tai pradėkite verslą turėdami tinkamą motyvaciją, kuri daugeliu atvejų nėra tik pinigai. Jei vienintelis tikslas   finansinis, įmonė jau bus užprogramuota nesėkmei. Stiprus užsidegimas ir aistra, derinami su pasvertais sprendimais, yra esminiai sėkmės recepto ingredientai. Be to, nesėkmės yra natūrali verslo ir, apskritai, gyvenimo dalis. Sėkmingi antrepreneriai ir startuolių ekosistemos stengiasi diegti vadinamąją bandymų ir klaidų metodiką. Tai nereiškia, kad teks nuolat klysti ar neverta mokytis iš praeities klaidų. Atvirkščiai – gebantys mokytis startuoliai galų gale tampa verslais, žinoma, ne iš pirmo, o antro ar trečio karto. Taigi, ten kur yra vietos eksperimentavimui, galima tikėtis pasisekimo.

Tarptautinė inovacijų konferencija „Baltic Dynamics 2019: Building Unicorn-Friendly Communities“ birželio 12-14 d. Vilniuje kviečia klausytis pranešimų ir dalyvauti verslo dirbtuvėse. Verslo akceleratorių vystytojai, mokslininkai ir verslininkai dalinsis įžvalgomis, kaip sukurti aplinką, palankią vienaragiais vadinamiems didelio potencialo startuoliams. Registracija:  http://www.balticdynamics.com/.

Šatinis: Kauno mokslo ir technologijų parkas.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location