Beieškant mokyklos vaikams – rado darbą sau

Kad realizuotų save, vieni eina tradiciniu, jau pramintu keliu, o dar kiti – pasuka nežinoma trajektorija, klausydami savo vidinio balso. Būtent taip nutiko Egidijui Kabošiui, kuris, ieškodamas tinkamos mokyklos savo vaikams, rado darbą sau.

Dirbo švietimo sistemoje

Penkerius metus Vilniaus Valdorfo Žaliojoje mokykloje mokytoju, atsakingu ir už mokyklos komunikaciją, dirbantis E. Kabošis, nors pačios mokyklos ir neįkūrė, tačiau šiandien nemažai prisideda prie mokyklos veiklos, finansų pritraukimo.

„Mokykloje mokytoju pradėjau dirbti prieš penkerius metus, o joje jau vienerius metus mokėsi mano duktė Agota. Prieš tai teko dirbti švietimo sistemoje, kur pastebėjau, kaip lėtai vyksta pokyčiai, kokia inertiška yra sistema. Radęs mokyklą dukrai, suradau ir svajonių darbą. Šiandien dirbu Valdorfo mokykloje, kurioje mokosi laimingi, kūrybiški, laisvi, plačių pažiūrų vaikai“, – dalijasi pašnekovas.

Pirmoji Valdorfo pedagogikos mokykla buvo įkurta 1919 m. Vokietijoje. Lietuvoje tokia mokykla atidaryta 1994-aisiais, o turbūt didžiausia šios mokyklos stiprybė – bendruomenė.

Iššūkius nugali bendruomeniškumas

Vilniaus Valdorfo Žalioji mokykla skirta vaikams, kurių tėveliams svarbu, kad vaikai daugiau laiko praleistų gamtoje. Mokykla yra už miesto ribų, įsikūrusi prie pat miško – tam, kad vaikai turėtų galimybę būti apsupti žalumos ir ją pažinti.

„Valdorfo filosofija besivadovaujančios mokyklos nėra tradicinės savivaldybių įsteigtos mokyklos. Tai – aktyvių bendruomenių įsteigtos viešosios įstaigos, atliepiančios visuomenės poreikį. Mokyklos savivalda veikia horizontaliai, be vienvaldžio direktoriaus. Tai uždavinys, reikalaujantis daug kantrybės, susikalbėjimo, komunikacinių gabumų“, – pasakoja pašnekovas.

Pasak jo, darbe jam kyla įvairių iššūkių, tačiau juos įveikti padeda bendruomenė.

„Vienas iš svarbesnių iššūkių – pakeisti žmonių požiūrį, nes daugelis Valdorfo pedagogikos mokyklas laiko privačiomis mokyklomis. Valdorfo mokyklų neremia valstybė, todėl viską darome vien savo ir mokinių tėvų pastangomis. Pavyzdžiui, norėdami įsteigti mokyklą ir atrasti tam tinkamą vietą, susiduriame su patalpų trūkumu. Valdorfo mokyklos Lietuvoje nuomojasi, įrenginėja nebenaudojamas patalpas, statosi naujus pastatus“, – pasakoja jis.

Anot jo, beieškodami papildomų finansinių paramos galimybių, padėsiančių mokyklai, sužinojo ir apie nacionalinę plėtros įstaigą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

„Tuo metu kaip tik norėjome įdarbinti žmones, kuriems tuo metu mokykla buvo pirmoji darbovietė, o pasinaudojus „Invegos“ paslaugomis, gavome jų darbo užmokesčio kompensavimą“, – sako E. Kabošis.

Nors finansinė priemonė, kuria pasinaudojo Vilniaus Valdorfo Žalioji mokykla, šiuo metu yra sustabdyta, „Invega“ siūlo aibę kitų priemonių, padėsiančių gauti paskolą lengvatinėmis sąlygomis ar gauti kompensaciją už mokymus. Visos įmonės administruojamos finansinės priemonės yra finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo bei Europos socialinio fondo.

Šaltinis: UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.