Baltijos šalys vienija jėgas kuriant bendrą kapitalo rinkų sąjungą

Baltijos šalys − Estija, Latvija ir  Lietuva – toliau vienija pastangas siekdamos sukurti Baltijos šalių  kapitalo rinkų sąjungą, taip didinant šalių patrauklumą investuotojams.

Šiandien Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB)  Londone vykstanti konferencija „Baltijos šalių kapitalo rinka” dar  kartą patvirtina trijų šalių įsipareigojimą sukurti tokią sąjungą,  suderinant kapitalo rinkų taisykles ir panaikinant investavimo kliūtis.  Tuo pačiu trijų šalių atstovai pakartojo savo įsipareigojimą vykdyti  visus reguliavimo įsipareigojimus, laikantis aukščiausių tarptautinių  standartų ir vadovaujantis geriausia praktika.

Šios iniciatyvos tikslas – pritraukti  investicijas bendros kapitalo rinkos pagalba, suvienijant trijų Baltijos  šalių pajėgas ir panaikinant suvaržymus, su kuriais šios šalys dažnai  susiduria dėl šalių mažo dydžio.

Trys šalys Susitarimo memorandumą (SM) dėl kapitalo rinkos sąjungos sukūrimo pasirašė praeitų  metų lapkričio mėnesį, šią iniciatyvą aktyviai remiant Europos Sąjungai  (ES) ir ERPB. Sukūrus šios sąjungos pagrindus, įskaitant Baltijos šalių  padengtų obligacijų sistemą bei paramą tolesnei regioninės Fintech  ekosistemos plėtrai, buvo pradėti keli techninės pagalbos projektai.  Europos Komisija teikia paramą Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos  (RSRT) ir ERPB pagalba.

Šios pastangos jau matomos verslo  veikloje. Vien per pastaruosius mėnesius ERPB investavo kapitalą į „Auga  grupę“, kuri yra pirmaujanti ekologiško maisto gamintoja, rėmė Talino  uosto privatizavimo procesą, įsigydamas akcijų paketą bei investavo į  „Lietuvos energijos“ išleistas žaliąsias obligacijas. Toliau sekė  investicijos į debiutinę mažmeninės prekybos „Maksimos grupė“ obligacijų  emisiją ir, neseniai, į banko „Luminor“ pirmaeiles obligacijas.

ERPB pirmasis viceprezidentas Jurgen  Rigterink: „Pamatėme padarytą nemažą pažangą siekiant sukurti kapitalo  rinkų sąjungą ir esame ypač patenkinti, kad šį procesą sekė didelės  naujos investicijos. Šie du įvykiai žengti koja kojon ir parodo ERPB  požiūrį, kai sujungiame investicijas su politiniais įsipareigojimais.  Esame patenkinti vykdoma Baltijos šalių kapitalo rinkų reforma,  įskaitant Baltijos šalių padengtųjų obligacijų sistemos sukūrimą, kurią  mes vykdome bendradarbiaudami su EK RSR tarnyba. Šiandienos konferencija  – puiki galimybė atlaisvinti kelią tolesnei pažangai.”

Europos Komisijos Euro ir socialinio  dialogo, finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų  sąjungos viceprezidentas Valdis Dombrovskis: „Baltijos šalys, kurdamos  savo kapitalo rinkas, gali veiksmingiau skatinti investicijas ir  ekonomikos augimą. Tai yra teigiama raida, kai trys Baltijos šalys  susiburia, siekdamos sukurti bendrą ir didesnę kapitalo rinkos erdvę,  reguliuojamą suderintomis taisyklėmis. Taip bus pasiųsta aiški gera  žinia Europos ir pasaulio investuotojams. Europos Komisija remia šią  iniciatyvą savo Struktūrinių reformų rėmimo programos pagalba. Be to, ES  siekia sudaryti palankesnes sąlygas ir remti investicijas į smulkų ir  vidutinį verslą bei stiprinti vietines kapitalo rinkas, kaip Baltijos  šalyse, įgyvendinant savo Kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvą."

Estijos finansų ministerijos Finansinės  politikos ir išorės santykių generalinio sekretoriaus pavaduotojas  Märten Ross: „Globalizacija ir kitos išorinės rinkos tendencijos kelia  iššūkius, tačiau taip pat suteikia galimybes mažų šalių kapitalo  rinkoms. Estija tiki, kad Baltijos šalių bendradarbiavimas padės mums  pasinaudoti mūsų pranašumais ir sukurti gerai veikiančią vietos kapitalo  rinką.“

Latvijos finansų ministrė Dana  Reizniece-Ozola: „Bendradarbiavimas su EK PSRT ir ERPB padėjo realizuoti  Baltijos šalių rinkos potencialą. Mes ir toliau rengėme Baltijos šalių  bendradarbiavimo projektų planus, kuriuose buvo numatyta sukurti  Baltijos šalių padengtųjų obligacijų turto klasę ir tai sulaukė didelio  susidomėjo iš potencialių emitentų. Vykdomi darbai, siekiant aktyvinti  Baltijos šalių akcijų rinką ir sutelkti savo vietos investicijas pensijų  fondų ir kitų institucinių investuotojų pagalba, taip pat pagerinant  Baltijos šalių matomumą tarptautinių rinkų indeksuose, yra pagrindiniai  veiksmai norint pasiekti pilną mūsų kapitalo rinkos potencialą.”

Lietuvos finansų viceministrė Miglė  Tuskienė: „Praėjus metams po SM pasirašymo, dar tvirčiau galiu  patvirtinti mūsų pasiryžimą toliau dėti pastangas stiprinant Baltijos  šalių kapitalo rinkas. Esu įsitikinusi, kad suderintais veiksmais galima  pasiekti didelių laimėjimų, nes regioninis požiūris turi daugiau  prasmės nei pavienės pastangos. Trijų Baltijos šalių bendradarbiavimo  sinergija gali pagerinti verslui galimybes pasinaudoti finansavimo  šaltiniais mažesnėmis sąnaudomis bei suteikti daugiau galimybių  investuotojams investuoti."

Konferencija taip pat suteiks galimybę  suburti politikos formuotojus, priežiūros institucijas ir verslo  atstovus nuomonių apsikeitimui. Dalyviai, be kitų klausimų, aptars  Baltijos šalių kapitalo rinkų sąjungos „iššūkius ir galimybes” bei  Fintech plėtrą regione.

ERPB vykdo veiklą Baltijos šalyse nuo  1991 m. ir iki šiol investavo apie 2 milijardus eurų į daugiau nei 250  projektų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Stiprėjančios privačios  įmonės ir kapitalo rinkos plėtra yra ERPB prioritetinės sritys šiose  šalyse.

Šaltinis: Finansų ministerija.