Kovo 29 d.

Ateities valdysena: kaip kurti klestinčią Lietuvą per artimiausius kelis dešimtmečius?

2022-06-28 11:35 Dalintis:

„Vilnius Tech Park Sapiegos“ vyko šeštoji „Lietuva 2050“ teminė  diskusija „Ateities valdysena: kaip kurti klestinčią Lietuvą“.

Pasak STRATA politikos analitikės ir šios diskusijos koordinatorės Ievos Petraitės, „Covid-19“ pandemija išryškino poreikį sprendimų priėmėjams bei institucijoms gebėti įveikti iššūkius bei kurti lanksčias juos atliepiančias valdymo priemones. „Pandemija taip pat aktualizavo valdysenos sistemų atsparumo, tai yra  gebėjimo ne tik atsilaikyti patyrus spaudimą, bet ir transformuotis bei tobulinti savo funkcionavimą – svarbą“, – pabrėžia I. Petraitė.

Politikos analitikė sako, kad nors Lietuva plačiai pripažįstama kaip konsoliduotos demokratijos valstybė, tačiau ekspertai identifikuoja ir tam tikrus demokratijos kokybės trūkumus, kurie gali virsti svarbiais barjerais valstybės pažangos kūrimui.  Ypač aktuali problema – žemas piliečių pasitikėjimas valdžios institucijomis ir atitolimas nuo dalyvavimo valstybės gyvenime.

„Valstybės institucijos, viešųjų paslaugų teikėjai ir pilietinė visuomenė turės prisitaikyti prie greitai kintančio, kompleksiško pasaulio. Tikėtina, kad ilgainiui keisis ir tradicinės valdymo formos, rasis nauji politikos subjektai. Skaitmeninių technologijų naudojimas taip pat keis demokratijos veikimo būdus, supratimą apie valstybės vaidmenį bei lūkesčius jam. Apie šiuos pokyčius svarstyti, jiems ruoštis būtina jau dabar“, – pabrėžia STRATA politikos analitikė I. Petraitė.

I.Petronytė- Urbanavičienė: „Pasitikėjimas visuomene lieka paraštėse, bet jis labai svarbus“

Pilietinės visuomenės instituto direktorė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė diskusijoje pabrėžė piliečių pasitikėjimo valstybe, valstybinėmis institucijomis svarbą. Pasak pranešėjos, valstybėje, kurioje piliečiai pasitiki valdžia, o piliečiai įtraukiami į valdysenos procesus, geriau susitvarkoma su krizėmis, aukštesnė piliečių mokestinė moralė, priimti sprendimai įgyvendinami daug lengviau ir kokybiškiau.

Pasak I. Petronytės-Urbanavičienės, gerokai sudėtingesnis klausimas – kaip kurti pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. Vienas iš būdų – suteikti piliečiams įvairesnes galimybes daugiau įsitraukti į sprendimų priėmimą. Ji atkreipė dėmesį, kad pasitikėjimas turėtų būti dvikryptis – skatinti ne tik piliečių pasitikėjimą valstybe, bet ir viešųjų institucijų pasitikėjimą piliečiais. „Pasitikėjimo auginimas patiems nepasitikint yra esminė viešojo sektoriaus institucijų klaida“, – sako I. Petronytė Urbanavičienė.

„GovTech“ laboratorijos vadovė Arūnė Matelytė sako, kad technologijos keičia viešąjį sektorių- nuo sprendimų priėmimo iki reguliavimo, rinkos priežiūros ir piliečių įtraukimo. Pasak A. Matelytės, kalbant apie konkrečias technologijas, kurios gali prisidėti prie pokyčių, pirmiausia – tai didžiųjų duomenų, su jais susijusių analizių ir įžvalgų pateikimas. Taip pat – įvairių procesų skaitmenizavimas, pasinaudojant algoritmais, įvairiais automatizavimo įrankiais. Galiausiai – dirbtinis intelektas ir sprendimų priėmimo automatizavimas. A. Matelytė teigia, kad Lietuvos valdysenos ir technologijų ambicija turėtų būti proaktyvus viešasis sektorius, gebantis pasinaudoti technologijų teikiamomis galimybėmis ir atsižvelgęs į piliečių poreikius kurti suprantamas, skaidrias ir prieinamas viešąsias skaitmenines paslaugas piliečiams. „Technologijos turėtų ne komplikuotų procesus, o atvirkščiai – darytų juos aiškius ir suprantamus ir taip didinti piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis“, – pastebi A. Matelytė.

Pasak „GovTech“ laboratorijos vadovės, pagrindiniai iššūkiai dėl technologijų diegimo į viešąjį sektorių susiję su etikos ir teisinio reglamentavimo klausimais, tai pat su duomenų prieinamumu ir galimybėmis jais pasinaudoti teikiant viešąsias paslaugas.

Visas diskusijos įrašas – ČIA.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (ang. Foresight) metodąPlanuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.

Šaltinis: STRATA

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location