Ateities ekonomikos DNR: žalia šviesa kosmoso sektoriaus plėtrai Lietuvoje

Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje pritarta dar trims vertinimui pateiktoms koncepcijoms. Didžiausio dėmesio sulaukė investicijos nukreiptos į aviacijos ir kosmoso tyrimų eksperimentinę plėtrą Lietuvoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų politikos skyriaus vedėjas Ričardas Valančiauskas  Investicijų komitete pristatė ambicingus planus – skatinti kosmoso sektoriaus plėtrą Lietuvoje.

Anot veiksmo plėtotojų, Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtra – viena prioritetinių mokslo, technologijų ir inovacijų sričių.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) jau yra įkūrusi Lietuvos kosmoso biurą, kuris aktyviai bendradarbiauja su Europos kosmoso agentūra (EKA), prisideda prie Europos bendradarbiaujančių valstybių plano programos įgyvendinimo, organizuoja studentų stažuotes JAV Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso agentūroje (NASA), vykdo kitas kosmoso sektoriaus plėtros skatinimo veiklas.

Panaudodama didelį potencialą mokslo ir technologijų srityse, tokiose kaip fizika, medžiagų mokslas, nanotechnologijos, mikroelektronika, biotechnologijos, lazerių technologijos, mechatronika ir optoelektronika, Lietuva plėtoja savo galimybes kosmoso technologijose, daugiausia susijusiose su besiformuojančiu mažų palydovų sektoriumi.

Pirmieji du Lietuvos palydovai – „Lituanica SAT-1“ ir „LitSat-1“ buvo išleisti į kosmosą dar 2014 m. Trečiasis Lietuvos palydovas „LituanicaSAT-2“ buvo paleistas 2017 m.

Naujos investicijos užtikrins tolimesnį veiksmo tvarumą ir Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtrą bei didins mūsų konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Investuojama į sveikatos apsaugos gerinimo iniciatyvas

Sveikatos apsaugos ministerija Investicijų komitete pateikė dvi koncepcijas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms Tomas Lapinskas pristatė koncepciją „Inovatyvių ambulatorinių ir stacionarinių kardiologijos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių parengimas, išbandymas ir diegimas“. Šiuo projektu tikimasi pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų.

Anot veiksmo plėtotojų, COVID-19 pandemija sudavė stiprų smūgį sveikatos apsaugai, kai buvo sutrikdyta stacionarinė sveikatos priežiūros įstaigų veikla. Lietuvos sveikatos sektorius turi progą spartinti perėjimą prie skaitmeninių sveikatos paslaugų teikimo sprendimų, siekiant užtikrinti nepertraukiamą, sklandų paslaugų prieinamumą, išlaikant aukštą kokybę.

Neabejojama, kad įgyvendinus projektą ženkliai pagerės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Pagerėjusi paslaugų kokybė klaidingų diagnozių tikimybę sumažins apie 40 proc. bei leis sukurti efektyvią paslaugų kokybės ir prieinamumo stebėsenos sistemą.

Skaitmeninės technologijos atvėrė naujas galimybes naudoti dirbtinio intelekto sistemas įvairiose sveikatos priežiūros srityse. Būtent dirbtinio intelekto pagalba Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai tikisi pagerinti nuotolinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. 

Efektyvi, šiandienos poreikius atitinkanti sveikatos priežiūros įstaigų veikla su išmaniąja duomenų analitika, leistų teikti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams. Sveikatos sistemų skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto produktų diegimas sveikatos sistemoje (pvz. inovatyvūs sveikatos monitoringo sprendimai, medicininių vaizdų analizės algoritmai, nuotolinės medicinos sprendimai ir kt.) ženkliai padidintų sveikatos sektoriaus darbo produktyvumą, tuo pačiu ir Lietuvos piliečių gerovę.

„Investicijų reikalingumu sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui turbūt niekas nesuabejotų. Šiandien pritarėme idėjai, leisiančiai užtikrinti taip reikalingas aukšto lygio nuotolines paslaugas ateityje, o stebint dabartines tendencijas, išties gyvybiškai svarbu plėsti nuotolinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą“, – komentavo finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Palankesnei verslo aplinkai kurti – investicijos į Šiaulių regiono pramonės parką

Susisiekimo ministerija Investicijų komitete atkreipė dėmesį į Šiaulių regioną, kuriame ne iki galo išnaudojamas ekonominis potencialas. Veiksmo plėtojai tikisi gerinti investicinę aplinką, siekiant pritraukti investuotojus ir sudaryti sąlygas kokybiškų darbo vietų sukūrimui Šiaulių regione.

Anot jų, Šiaulių mieste trūksta aukštą pridėtinę vertę kuriančių ir atitinkamai gerai apmokamų darbo vietų. Būtent naujomis investicijomis planuojamas teritorijos, esančios greta Šiaulių pramonės parko, oro uosto ir Šiaulių laisvosios ekonominės zonos išvystymas sudarant sąlygas verslo investicijoms į pramonės parką.

Naudą dėl ženkliai pagerėjusio susisiekimo su oro uostu ir geresnių investavimo sąlygų, logistikos galimybių, papildomai gaus ir šios zonos: Pramoninio parko teritorijos sklypai, LEZ teritorijos sklypai, kitos pramoninės teritorijos.

Apie Ateities ekonomikos DNR ir Investicijų komitetą

Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso 5,8 mlrd. eurų.

Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 70 socialinių-ekonominių partnerių. Investicijų komiteto posėdžiai numatyti kiekvieną penktadienį, išsamią informaciją apie juose aptartus klausimus ir priimtus sprendimus rasite ČIA