Gegužės 12 d.

Apie alternatyvų kurą transporto sektoriuje diskutavo Lietuvos ir užsienio ekspertai

2021-04-12 16:50 Dalintis:

Švari, ekologiškai ir ekonomiškai efektyvi, inovatyvi – esminiai ateities laivybos raktažodžiai. Emisijų normos jau yra ženkliai sugriežtintos, tad šis sektorius patiria didelius pokyčius, stengdamasis prisitaikyti prie švaresnę ateitį žadančių naujųjų standartų.

Balandžio 8 d. apie alternatyvų kurą laivyboje, sinergiją tarp energetikos ir transporto sektorių buvo diskutuota tarptautinės konferencijos „Cool Gas as an Energy Source for Shipping“ metu. Renginį inicijavo projekte „Liquid Energy“ dalyvaujantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), jo koordinuojamas Jūrinis klasteris bei Norvegijoje veikianti organizacija „Shipping and Offshore Network“. 

Apie galimybes modernioje laivyboje lygiagrečiai pasitelkti vandenilį, amoniaką, suskystintąsias gamtines dujas (SGD) ir suskystintąsias biodujas (SBD) bei procesus paversti integruotais, ekspertai kalba vis garsiau. Stiprėjant SGD  ir SBD  pozicijoms giliavandenėje ir trumpųjų nuotolių laivyboje, aiškinamasi,  kaip ši plėtra galėtų technologiškai prisidėti prie vandenilio bei skysto amoniako panaudojimo. 

Siekiant nacionalinių ir europinių klimato neutralumo tikslų, Lietuva yra numačiusi integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius. Tam, kad technologijos būtų vystomos ir integruojamos sparčiau, pernai buvo įsteigta Lietuvos vandenilio platforma, šiuo metu turinti 29 narius, kurių gretose yra ir Lietuvos jūrinis klasteris.

„Aktualūs verslo atstovų pranešimai, vandenilio technologijų plėtrą apimančios strateginės gairės, kurias pristatė Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Lietuvoje vykdomi moksliniai tyrimai ir pasiekimai alternatyvaus kuro panaudojimo srityje – drauge su Lietuvos jūrinio klasterio bendruomene ir mūsų partneriais Norvegijoje“, - kalbėjo renginį moderavęs KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas. 

Savo įžvalgas apie stebimas technologines tendencijas, reguliavimo mechanizmus, pažangius jau taikomus sprendimus, renginio metu pateikė užsienio ekspertai. Dr. Christos Chryssakis iš „DNV – Maritime“ pristatė pranešimą SGD varomų laivų ir tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) nustatytų reikalavimų tematika, „Energy Network Norway“ atstovo Egilio Rensviko pranešimas buvo dedikuotas hibridinių energetikos sprendimų apžvalgai.

Karen Sund iš „Biogass Oslofjord“ ir „Sund Energy“ apžvelgė inovacijas SGD bunkeriavimo srityje, kuomet į procesą įtraukiamas ir biodujų panaudojimas. Užsienio ekspertės nuomone, kalbėti apie esamus ir galimus pokyčius svarbu neprarandant suvokimo, kad iki proveržio, kuomet vandenilis bei elektra galėtų tapti plačiai naudojami laivyboje, dar laukia ilgas kelias. Transformacijos vyksta laipsniškai, tad šiuo etapu prasminga ieškoti tvaresnių sprendimų jau taikomose technologijose.

Pranešimus taip pat skaitė Lietuvos jūrinio klasterio nariai ir partneriai. Vandenilio energetikos technologijų centrui Lietuvos energetikos institute vadovaujantis dr. Darius Milčius pristatė Lietuvoje vystomą mokslinę tiriamąją ir eksperimentinės plėtros veiklas. Įmonei KN renginio programoje atstovavo SGD Komercijos skyriaus analitikas Kristijonas Grigaitis, pasidalijęs verslo perspektyva apie SGD pozicijas „žaliosios darbotvarkės“ kontekste. KN rizikų valdymo specialistė Vigailė Semaškaitė programą papildė pranešimu apie šalčio energijos panaudojimą  ir su SGD industrija susijusias kibernetinio saugumo aktualijas.

Renginį užbaigė tarptautinio projekto „Liquid Energy“ partnerių įžvalgos – savo pranešimą pristatė “HIE-RO” instituto Rostoke vykdantysis direktorius Pawelas Warszyckis.

„Cool Gas as an Energy Source for Shipping“ iniciatoriai įsitikinę, jog tokio pobūdžio diskusijos ir apsikeitimas aktualia informacija itin svarbūs Klaipėdai nešant draugiškas aplinkai technologijas propaguojančio uosto vėliavą, tad Jūrinio klasterio partnerystės renginių ciklas  online formatu bus tęsiamas visus šiuos metus. Renginiai bus skelbiami www.kmtp.lt – svetainėje talpinamą informaciją patogu sekti užsiprenumeravus naujienlaiškį.

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą.  Už straipsnio  turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.

Šaltinis: Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location