Kovo 19 d.

Antri po biotechnologijų – Lietuvos žaidimų industrija pasirengusi spurtui

2018-08-31 14:35 Dalintis:

Žaidimų kūrimas skamba kaip svajonių darbas, tiek verslininkams, tiek darbuotojams. Pastarieji jaučia pasitenkinimą kurdami kodą, piešdami iliustracijas, rašydami naratyvą ir spręsdami aibes kitų iššūkių realizuojant savo kūrybinį potencialą. Verslui tai – santykinai mažai sąnaudų reikalaujanti industrija, kuriai būdingas dar ir itin didelis tarpdiscipliniškumas.

Tačiau žaidimų industrija yra kur kas daugiau nei tiesiog savirealizacija ar pigus būdas užsidirbti. Tai svarus įnašas į šalies konkurencingumą globalios ekonomikos rinkoje. Pasauliniu mastu savo apimtimi žaidimų industrija jau aplenkė kino bei muzikos sektorius ir imasi lygiuotis į kol kas populiariausią, tačiau tradiciškiausią knygų leidybos sritį.

Lietuvoje žaidimų industrija sugeneruoja 0,2 proc. viso BVP, kai viena iš ES inovacijų lyderių laikomoje Suomijoje – 1,12 proc. Negana to, Lietuvoje šis sektorius yra antrasis pagal vieno darbuotojo sukuriamą vertę po biotechnologijų. Jis lenkia netgi kur kas geriau žinomą, tačiau mažesnį verslo ir darbo jėgos įtraukimo potencialą turintį lazerių technologijų sektorių. Tad ko reikia, kad ir lietuvių kuriami žaidimai, o ne tik lazeriai garsintų Lietuvą?

Apie tai diskutuota Lietuvos inovacijų centro ir Kauno mokslo ir technologijų parko organizuotame informaciniame seminare žaidimų industrijos atstovams.

Žaidimų kūrėjams – atviros durys pasinaudoti parama ir lengvatomis 

Ekspertai sako, kad mūsų šalies įmonės, kurdamos žaidimus, per mažai susitelkia į dvi galimybes šioje srityje – minkštąją politinę galią, kurią kuria tautiniai, kultūriniai klodai žaidimuose, ir į psichologinius aspektus – problemas, kurios išsprendžiamos būtent žaidimų pagalba, tuo būdu lavinant emocinį intelektą.

Inovatyvūs sprendimai, jei jie įgauna MTEP formą (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros), gali pasinaudoti ne tik mokestinėmis lengvatomis, bet ir galimybe verslui pritraukti papildomas lėšas plėtrai. Šias galimybes pristatė Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas dr. Artūras Jakubavičius. Viena iš keleto aptartų priemonių, „Inoconnect“, sulaukė nemažai susirinkusių dalyvių susidomėjimo. Priemonė leidžia perspektyviems kūrėjams ir verslininkams ieškoti naujų kontaktų bei domėtis naujausiomis tendencijomis užsienyje – priemonė leidžia kompensuoti dalį įmonių komandos narių komandiruočių išlaidų.

„Enterprise Europe Network“ (Europos įmonių tinklas) yra kitas būdas žaidimų industrijos atstovams pasiekti svajonių klientus ar surasti vertingą stažuotę pasaulinėse kompanijose. Kodėl tai patrauklu verslui, supažindino vienas iš tinklo koordinatorių Lietuvos inovacijų centro konsultantas Jonas Černevičius. „Tokia tarptautinė partnerysčių duomenų bazė leidžia parodyti jūsų kuriamas technologijas tiems, kuriems jų reikia. Dažnai tai padeda atverti duris ten, kur, kitu atveju, susitikimas ir susipažinimas užtruktų, arba tektų ilgokai paplušėti ieškant tikslingų kontaktų“, – apie naudą pasakojo J. Černevičius.

Bendruomenė šalyje auga

Kaune veikiančią žaidimų kūrėjų bendruomenę kasmet papildo sėkmės istorijas kuriantys studentai. Kaip pastebi Kauno technologijos universiteto profesorius Rytis Maskoliūnas, susidomėjimas žaidimų industrijai reikalingu išsilavinimu auga. „Vien Kauno technologijos universitetas ruošia programavimo, dirbtinio intelekto, 3D modeliavimo, animacijos, virtualios bei papildytos realybės specialistus, kuriuos vėliau į savo komandas pakviečiau didžiosios žaidimų kūrėjų studijos arba savo jėgas absolventai imasi bandyti savarankiškai“, – sako prof. R. Maskoliūnas. Lietuvos žaidimų asociacijos duomenimis, šalyje dirba per 500 profesionalių žaidimų kūrėjų ir veikia 30 žaidimų kūrimo studijų, kurių apyvarta siekia 100 mln. eurų.

Vienas iš asociacijos narių, „Tag of Joy“ studijos įkūrėjas ir vadovas Šarūnas Ledas pastebi, kad lietuviai yra sukūrę tarptautinės žaidimų bendruomenės dėmesį pasiekusių žaidimų, tačiau visuomenė apie tai žino mažai. Pavyzdžiui, „Norsdcurrent“ studijos kūrinys – „Cooking Fever“ simuliacinis maisto ruošimo žaidimas – buvo parsisiųstas net 200 mln. kartų. Pamažu sėkmės istorijos darosi vis ryškesnės ir tai leidžia ugdyti žaidimų kultūrą. „Tokie renginiai kaip „LT Game Jam“ ar Baltijos šalyse didžiausias žaidimų festivalis „Game On“ leidžia tiesiogiai dalintis žiniomis ir plečia kūrėjų akiratį. Taigi, potencialo turime daug“, – kalba Š. Ledas.

Išeitis – kultūros eksportas

Solo žaidimų kūrėjas Dmitrijus Babičius atskleidė žaidimų kaip kultūros eksporto neišnaudotą potencialą. Garsusis Lenkijos premjero Donaldo Tusko pavyzdys, kai šalies politikas, susitikdamas su tuometiniu JAV prezidentu Baraku Obama, įteikė „The Witcher“ žaidimą, simbolizuoja vieningą visos valstybės siekį nešti žinią apie savo kultūrą ne tik per tradicinėmis vadinamas medijas, bet ir pripažinti žaidimus kaip vieną iš kultūros nešimo kanalų. „Lietuviška tematika mūsų kūrėjų darbuose stipriai neatsispindi, nors tai galėtų būti vienas iš būdų per minkštąją galią skleisti žinią apie savo šalį ir supažindinti su jos kultūra“, – teigia D. Babičius.

Po Kauno MTP vykusio seminaro sekė žaidimų industrijos atstovų diskusija su Ūkio ministerijos viceministru Elijumi Čiviliu. Diskusijos dalyviai akcentavo, kad norint dar labiau plėsti žaidimų industriją Lietuvoje ir maksimaliai išnaudoti jos teikiamą potencialą, būtina spręsti pardavimų įgūdžių trūkumo siekiant žaidimų eksporto problemą, skatinti kultūrinio identiteto atsispindį kuriamoje produkcijoje ir bendrai siekti valstybės palaikymo.

Renginys organizuotas įgyvendinant tarptautinį „Interreg BSR“ programos projektą „Baltic Game Industry“. Į projektą įsitraukę 22 partneriai, tarp jų Lietuvos inovacijų centras ir Kauno mokslo ir technologijų parkas, iš 8 Baltijos jūros regiono šalių siekia skatinti žaidimų industrijos plėtrą Baltijos jūros regione, atrandant papildomų galimybių žaidimų kūrėjams iš regioninių veikėjų tapti pasaulinio lygio konkurentais. 

Šaltinis: Kauno mokslo ir technologijų parkas.


Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location