Lapkričio 13 d.

Alergiškiems žmonėms kuriama tikslesnė diagnostikos sistema

2019-11-06 07:53 Dalintis:

Alergiškų žmonių nuolat daugėja, tad alergijų nustatymas tampa vis svarbesnis. Reaguojant į šias tendencijas ieškoma efektyvesnio, jautresnio, tikslesnio metodo nustatyti alergijas. Bendrovė „Imunodiagnostika“ šiuo tikslu bendradarbiauja su Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkais.

Bendrovės „Imunodiagnostika“ direktorius Gintautas Gylys sako, kad projekto tikslas – sukurti kuo tikslesnį ir vartotojui kuo labiau prieinamą alergijų testą – atliekamą greitai, paprastai, su kuo mažesniu kraujo kiekiu.

„Visos technologijos turi savų pliusų ir minusų. Mes juos visus išmanome ir norime sukurti tokią, kad žmogus gautų kuo tikslesnę diagnozę, o tada – kuo tikslesnes rekomendacijas, kaip gydytis. Tam, kad žmogus jaustųsi kuo geriau, sprendimai kiekvienu atveju turi būti individualūs, o taikomas gydymas – maksimaliai efektyvus“, – teigia bendrovės „Imunodiagnostika“ direktorius Gintautas Gylys.

Pasak jo, alergijų tyrimų poreikis nepaliaujamai auga, nes alergiškų žmonių daugėja, o alerginės reakcijos smarkiai pablogina gyvenimo kokybę.

„Europos alergologų asociacijos duomenimis, dabar alergiški yra nuo 20 iki 30 proc. populiacijos. Prognozuojama, kad po dešimt metų alergiškas bus kas antras. Tai yra civilizacijos rykštė: gyvename labai švariai, technologijos nuskurdino maistą, didelė tarša. Visame šiame kontekste imuninė sistema nežino, kaip reaguoti, ir kartais reaguoja drastiškai. Nieko nepadarysi, reikia su tuo susitaikyti ir ieškoti sprendimo. Dauguma alergijos gydymo metodų yra nukreipti prieš alergijų simptomatiką, o imunoterapija veikia tiksliau, sumažina įsijautrinimą alergenams. Tačiau būtent norint taikyti imunoterapiją reikia tikslios diagnostikos, dėl ko ir inicijavome projektą“, – sako G. Gylys.

Abiejų projekto partnerių teigimu, mokslo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas prisideda prie spartesnės medicinos pažangos, nes vykdyti projektus galima lengviau ir sparčiau.

„Tai yra pavyzdys, kai verslas pasakė, ko jie nori, o mes, mokslininkai, sugalvojome, kaip tai padaryti. Tai labai svarbu siekiant pažangos. Be verslo iniciatyvos nebūtų šio projekto“, – sako projekto vadovė, VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.

Bendrovės „Imunodiagnostika“ direktorius pabrėžia, kad VU mokslininkai turi reikiamus įgūdžius, mokslinę ir technologinę bazę, o bendrovė – specialistus ir kitus išteklius, kurie leidžia kuriamas technologijas pritaikyti vartotojams.

„Toks bendradarbiavimas labai naudingas: mokslininkai turi reikalingas kompetencijas, mes turime praktinės patirties, tad bendras darbas – labai efektyvus. Buvo galimybė įsigyti šią paslaugą tarptautinėje rinkoje, tačiau tokiu atveju ką nusipirktume, tą ir turėtume. O kuriant kartu yra daug geresnės galimybės produktą pritaikyti prie savų poreikių, įsigilinti į procesą“, – sako G. Gylys.

Pasak G. Gylio, projekto metu bus kuriamas vienas iš svarbių reagentų alergijų laboratorinei diagnostikai atlikti, o platesnis bendrovės tikslas – turėti visą molekulinės alergologijos sistemą.

Kuriamu diagnostikos įrankiu bus galima diagnozuoti alergijas ir nustatyti, kokie alergenai sukėlė ligą. Šiame projekte VU Gyvybės mokslų centre bus kuriami tam reikalingi įrankiai – žymėti antikūnai, o „Imunodiagnostika“ spręs dėl technologijos, kaip įvykdyti patį diagnostikos procesą.

„Kursime reagentus, kurie padeda laboratorijoje nustatyti alergijas – paėmus kraujo mėginį galima nustatyti, ar žmogus turi specifinių antikūnų prieš tam tikrą alergeną“, – sako prof. A. Žvirblienė.

Jos teigimu, alergijos atveju kraujyje padaugėja tam tikrų antikūnų, vadinamų IgE. Pagrindinis reagentas, kuris yra naudojamas specifinių IgE nustatymui, yra antikūnai prieš žmogaus IgE.

„Kitaip sakant, mes kuriame tuos reagentus, vadinamuosius antrinius antikūnus, kurie leistų nustatyti žmogaus IgE, ir paskui panaudoti juos alergijų diagnostikos metodams. Apskritai šie metodai nėra nauji. Tačiau pačioje in vitro diagnostikos rinkoje yra labai didelis gerų antikūnų prieš IgE poreikis. Jie yra specifiniai reagentai, ir jeigu jie puikiai dirba, tuomet turime labai jautrius metodus, alergijas diagnozuoti galime labai tiksliai. Mes patys sukūrėme šių antikūnų prieš IgE kolekciją, ir šiame projekte mėginsime sukurti specifiškus žymėtus reagentus IgE nustatymui“, – teigia prof. A. Žvirblienė.

Pasak „Imunodiagnostikos“ vadovo G. Gylio, nuo žymėtų antrinių antikūnų labai priklauso alergijos laboratorinės diagnostikos kokybė – kiek ji bus tiksli, jautri. „Taigi labai svarbu atrasti tam geriausią būdą. VU mokslininkams sukūrus žymėtus antikūnus, mes kursime pačią diagnostikos sistemą, ištobulinsime ją ir pritaikysime galutiniam naudojimui“, – sako G. Gylys.

Projektą tikimasi užbaigti per kiek daugiau nei pusantrų metų. „Kaip ir kiekvienas mokslinis tyrimas, šis projektas turi tam tikrų rizikų, neapibrėžtumų. Antriniai antikūnai yra baltymai, ir žymėjimo procedūros gali juos pažeisti, sumažinti jų aktyvumą. Turime išbandyti įvairius žymėjimo būdus ir visa tai įvertinti“, – sako A. Žvirblienė.

VU Gyvybės mokslų centras pagal mokslo ir verslo bendradarbiavimo apimtis yra vienas šalies lyderių. Kasmet kartu su privačiu sektoriumi centro mokslininkai vykdo 20-25 įvairaus dydžio projektus, o 2017 m. GMC pajamos iš pramonės užsakymų ir licencijų sutarčių siekė 2,8 mln. eurų. VU GMC direktoriaus Gintaro Valinčiaus teigimu, tais metais tai sudarė apie trečdalį viso centro biudžeto.

Centras su įmonėmis dirba keliais formatais. Ryškiausia finansinė nauda – iš licencijavimo, parduodant patentus ir išskirtinę teisę komercializuoti projektus, taip pat iš tiesioginių verslo užsakymų. Vykdomi ir bendri mokslo-verslo projektai, kurie iš dalies finansuojami struktūrinių fondų lėšomis, bei kuriami startuoliai.

G. Valinčius sako, kad įmonės, kurios geba komercializuoti mokslo žinias, patento ar licencijos galiojimo laikotarpiui įgyja ryškų konkurencinį pranašumą, mat naujausių mokslinių žinių turi tik tos įmonės kurios jas kuria pačios ar kartu su universitetais: „Gyvybės mokslo, molekulinių technologijų srityje veikiančios pagrindinės 9-12 Lietuvos įmonių, kurios sugeba kapitalizuoti mokslo žinias, vienam žmogui sukuria apie 200-250 tūkst. eurų pridėtinės vertės, kai pramonės šakose, kurios nėra imlios mokslui, kurios inovacijas vykdo tiesiog modernizuodamos savo gamybos linijas laisvoje rinkoje prieinamomis inovacijomis, sukuriama pridėtinė vertė siekia 20-25 tūkst. eurų žmogui per metus“.

Jis taip pat pastebi, kad augimas molekulinių technologijų srityje per pastaruosius kelis dešimtmečius visada viršijo 20 proc., o tai – dešimteriopai spartesni nei bendro šalies ūkio augimo tempai.

„Tai – geriausia mokslo komercializacijos iliustracija. Universiteto mokslininkai turi galimybę prisidėti prie šalies ekonominio augimo, didinant pridėtinę vertę įmonėse. Be to, mokslininkams bendradarbiavimas su verslu padeda aktualizuoti savo tyrimus“, – sakė VU GMC vadovas ir priduria, kad toks bendradarbiavimas – milžiniška nauda ir visai šaliai, mat aukštųjų technologijų įmonių sukuriama pridėtinė vertė virsta mokesčiais ir bendra visų piliečių gerove.

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location