Kaip išmanieji sveikatos stebėjimo prietaisai leis pacientams labiau pasirūpinti savimi

Išmaniosios medicinos prietaisus į daiktų interneto tinklą apjungiantys Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos instituto mokslininkai pastebi, kad išmaniųjų prietaisų rinka kasmet auga 20-30 proc. Atsiveriančios naujos galimybės ne tik įgalins pacientus pasirūpinti savimi užkertant kelią rimtiems sveikatos sutrikimams, bet ir padės susidoroti su visuomenės senėjimo iššūkiais. „Technologijų pažanga, visuomenės pajamų augimas ir visuomenės senėjimo sąlygojamas augantis sergamumas lėtinėmis ligomis skatina ieškoti naujų sprendimų sveikatos puoselėjimo srityje. Tam panaudojame naujausius daiktų interneto pasiekimus“, – sako KTU Biomedicininės inžinerijos instituto vadovas prof. dr. Vaidotas Marozas. Institutas šiuo metu, bendradarbiaudamas su Vilnius universitetu, kuria sistemą, kuri leis stebėti poinsultinės būsenos pacientų prieširdžių aritmijas. Tokiu būdu ilgą laiką stebinti ir fiksuojant pokyčius bus galima numatyti ir padėti išvengti gyvybei pavojingų širdies sutrikimų. KTU mokslininkų komanda taip pat darbuojasi ir su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjais. Kartu kuriama personalizuota dėvima technologija palengvins sergančių lėtinėmis inkstų ligomis gyvenimą – pacientams taps paprasčiau sekti savo kraujo būklę ir stebėti elektrolitų balansą. Europos Sąjungos finansuoto projekto CARRE metu mokslininkai kartu su KTU studentais sukūrė multiparametrines svarstykles, leidžiančias lėtinėmis inkstų ir širdies ligomis sergantiems pacientams įvertinti ir sekti savo sveikatos būklę. „Tokiu būdu pacientas jaučiasi įgalintas – gaudamas informaciją apie sveikatą gali keisti savo įpročius ir šiais duomenimis dalintis su savo gydytoju“, – pastebi projekto analitinė Birutė Paliakaitė. Į mokslininkus kreipiasi ir daiktų interneto sprendimus kuriančios Lietuvos įmonės. UAB „Kvantas“ siekia fiksuoti kuo daugiau sveikatos rodiklių panaudojant išmaniuosius asmeninius sveikatos stebėsenos pritaisus. „Vienas iš mūsų uždavinių buvo pasiūlyti įmonei klinikinę prognostinę prasmę turinčius parametrus, kurie leistų sukurti ekspertinę sistemą, pateikiančią daugiau informacijos apie žmogaus sveikatą“, – sako KTU Biomedicininės inžinerijos instituto mokslo darbuotojas dr. Andrius Petrėnas. Signalų prigimties pažinime lyderiaujanti lietuvių mokslininkų komanda gilinasi į tai, kokie pokyčiai vyksta žmogaus organizme, kokia įranga tai užregistruoti ir kuria algoritmus tokiems signalams apdoroti. Daugiau nei 20 tyrėjų apjungianti komanda dirba tiek su Lietuvos įmonėmis, tokios kaip UAB „Audimas“, UAB „BCD Technology“, UAB „De futuro“, UAB „Elinta“, tiek su užsienio kompanijomis. „Bendradarbiavome su švedų AB „Gambro Lundia“, kuriančia chemodializės įrangą užsienio rinkoms. Ispanams konstravome fiziologinės stebėsenos prietaisus, skirtus armijos narų treniruotėms po vandeniu“, – vardija prof. dr. Vaidotas Marozas. Vis dėlto, daiktų interneto technologijų vystymas Lietuvoje kelia tam tikrų iššūkių – viena sudėtingiausių procedūrų, kurias reikia įveikti, yra Lietuvos bioetikos komiteto leidimo atlikti tokius tyrimus gavimas. Mokslininkams ne tik užtrunka parengti reikalingą dokumentaciją, bet procedūrą apsunkina ir tai, jog tos pačios taisyklės taikomos ir sudėtingiausiems invaziniams tyrimo įrenginiams, ir paprastesniems sveikatos priežiūros daiktų interneto prietaisams. Adaptavus taisykles pagal prietaiso sudėtingumo klasę, procesas gerokai palengvėtų ir sutrumpėtų. Kviečiame pasižiūrėti [filmuką](https://www.youtube.com/watch?v=hmHUNkrxGkQ&feature=youtu.be) apie daiktų interneto projektų patirtis. *Tai vienas iš pažintinio straipsnių ciklo apie daiktų interneto projektus Lietuvoje tekstų. Įsitraukę į projektą „IoT4SMEs – Daiktų internetas smulkiam ir vidutiniam verslui“, Nr. 2016-1-IT01-KA202-005561, siekiame supažindinti visuomenę su daiktų interneto plėtra, į kurią įsitraukia Lietuvos mokslo institucijos ir mažos bei vidutinio dydžio šalies įmonės. Projektas įgyvendinamas Erasmus+ programos pagalba. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį ir Europos Komisijos vadovybė negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateiktos informacijos panaudojimą.* Šaltinis: Kauno mokslo ir technologijų parkas.